Internete apie kolageną ir raukšles rašoma labai daug – tačiau kiek iš to grįsta realiais tyrimais? Nusprendėme pažiūrėti, ką moksliniuose šaltiniuose ir recenzuojamuose žurnaluose galima rasti apie kolageno ryšį su odos senėjimu. Jokių stebuklingų teiginių – tik tai, ką tyrėjai išmatavo ir publikavo.
Kodėl atsiranda raukšlės – ką sako dermatologai?
Oda sudaryta iš kelių sluoksnių. Giliausias iš jų – derma – sudarytas daugiausia iš kolageno skaidulų, kurios suteikia odai tankį, elastingumą ir atsparumą. Jaunystėje šios skaidulos susipynusios tankiai, tačiau laikui bėgant jų struktūra keičiasi.
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad kolageno sintezė odoje pradeda lėtėti maždaug nuo 25–30 metų amžiaus – apie 1% per metus. Tai dokumentuota dermatologijos tyrimuose, nagrinėjančiuose odos senėjimo mechanizmus (NCBI apžvalga apie odos senėjimą). Be to, esamas kolagenas su amžiumi praranda tvarkingą struktūrą – skaidulos tampa fragmentuotos, oda plonėja, atsiranda raukšlės.
Papildomai prie natūralaus senėjimo prisideda išoriniai veiksniai – UV spinduliuotė, rūkymas, mityba. Šie veiksniai, pasak tyrinėtojų, spartina kolageno skaidulų degradaciją per oksidacinį stresą.
Ką mokslininkai tyrė apie jūrinį kolageną ir odą?
Šioje srityje yra keletas dažnai cituojamų klinikinių tyrimų.
Proksch et al., 2014 – Skin Pharmacology and Physiology
Vokiečių mokslininkai atliko dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą tyrimą, kuriame dalyvavo 69 moterys nuo 35 iki 55 metų. Dalyvės 8 savaites vartojo hidrolizuoto kolageno peptidus arba placebą. Tyrimo pabaigoje grupėje, vartojusioje kolageno peptidus, instrumentiniu matavimu užfiksuotas statistiškai reikšmingas odos drėgmės ir elastingumo pokytis, palyginti su placebo grupe. Tyrėjai taip pat stebėjo odos tankio rodiklius.
Visą tyrimą galima rasti čia: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24401291/
Asserin et al., 2015 – Journal of Cosmetic Dermatology
Prancūzų tyrėjų atliktas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 106 moterys. Tyrimo trukmė – 12 savaičių. Dalyvėms buvo duodami žuvų kolageno peptidai arba placebas. Rezultatai parodė, kad kolageno peptidų grupėje odos drėgmė ir kolageno tankis dermoje (matuotas echografijos metodu) kito labiau nei placebo grupėje. Tyrėjai nurodė, kad stebėti pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi.
Tyrimas publikuotas čia: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26362110/
Svarbu paminėti: abiejuose tyrimuose naudoti hidrolizuoti kolageno peptidai – tai specifinė forma, kurioje kolagenas suskaidytas į mažesnes molekules. Tyrimai atlikti su žmonėmis, tačiau tai atskiri klinikiniai stebėjimai, o ne galutinės medicininės išvados.
Kaip vartoti kolageną – ką nurodo tyrimai?
Minėtuose ir kituose panašiuose tyrimuose naudotos dozės dažniausiai svyravo nuo 2,5 g iki 10 g per dieną, o tyrimų trukmė – nuo 8 iki 12 savaičių. Proksch tyrime naudota 2,5 g ir 5 g dozė, Asserin tyrime – 10 g per dieną.
Biochemijos tyrimuose taip pat nagrinėjamas vitamino C vaidmuo kolageno sintezei – jis yra kofaktorius, reikalingas dviejų aminorūgščių, sudarančių kolageno struktūrą, sintezei. Tai aprašyta bazinės biochemijos šaltiniuose ir NCBI apžvalgose (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/8263495/). Daugiau apie tai, kaip jūrinis kolagenas veikia odą, galite rasti mūsų specialiame skyriuje.
Dėl vartojimo laiko (rytas ar vakaras) specialių tyrimų nerasta – šiuo klausimu moksliniuose šaltiniuose duomenų mažai.
Jei domina konkretūs jūrinio kolageno produktai – pasirinkimą rasite čia.
Ką dar nagrinėja dermatologijos literatūra?
Kolagenas – ne vienintelė tema, kuri pasirodo ieškant informacijos apie odos senėjimą. Dermatologijos srityje galima rasti ir kitų krypčių paminėjimų:
Topiniai retinoidai – dažnai minima medžiagų grupė, aptariama ryšyje su odos struktūra. Receptinė priemonė, plačiai aprašyta medicininėje literatūroje.
Hialurono rūgštis – minima tiek topinių, tiek injekcinių priemonių kontekste. Veikimo mechanizmas skiriasi nuo kolageno sintezes – dažniausiai siejamas su drėgme ir tūriu.
Estetinės procedūros – atskira sritis su savo specialistais, kontraindikacijomis ir taikymo kontekstu.
Kiekviena iš šių krypčių – atskira tema su sava literatūra. Šiame straipsnyje aptarėme tik tai, ką mokslininkai tyrė kolageno peptidų kontekste.
Mokslinėje literatūroje kolageno peptidų ir odos būklės ryšys – tiriama tema su augančiu klinikinio pobūdžio tyrimų skaičiumi. Minėti tyrimai atlikti kontroliuojamomis sąlygomis ir publikuoti recenzuojamuose žurnaluose – juos galima perskaityti pateiktose nuorodose ir susidaryti nuomonę patiems.